Arčiau širdies: ar savas greitas maistas – sveikesnis?  (2)

Greitas, kelyje valgomas maistas – užsieniečių išmonė, pagalvosite, bet tai nėra visiška tiesa. Nors tradiciškai lietuviai apie greitą, automobilyje ar ant žirgo valgomą maistą nė nepagalvojo, tačiau turime nemažai patiekalų, kuriuos galima būtų pritaikyti tokiai funkcijai. Tik ar bus jie sveikesni už hamburgerius ar keptas bulvytes?

Lietuviškas greitas maistas – ar jis egzistuoja?

Pastaruoju metu itin paplito maisto produktų išsinešimui paslauga. Nuo kavos iki sumuštinių – gyvenimo tempas juk spartėja.

Vilnių ir Kauną jungiančiame kelyje esanti užkandinė “Makt douna” specializuojasi greitame klientų alkio numalšinime. Visgi restoranų tinklo “Bajorų kiemas” direktorė Neringa Kanarskaitė abejoja, kad lietuviai turi greitą maista: “Greitas maistas ir tai, ką mes darome, yra skirtingi dalykai. Greitas maistas yra tas, kurį galima išsinešti. Mūsų pagrindinė paslauga nėra tokia – svarbiausia pas mus, kad maistą galima pasiimti ir suvalgyti iškart, kad nereikėtų laukti, kol prieis padavėjas.”

Moteris “lietuviško greito maisto” titulo nesuteiktų ir visoje sostinėje kioskeliuose ant ratų pardavinėjamiems kibinams, kadangi tai – totoriškas maistas. “Jei kalbėti apie lietuvišką virtuvę, reikėtų kalbėti apie cepelinus, balandėlius… Tai tikrai ne ta maisto kategorija, kurią galima pardavinėti išsinešimui. Žinoma, lietuvišką maistą galima valgyti tiek greitai, tiek su pasimėgavimu, tačiau ne kelyje.”

Visgi lietuviai turi tradicinį, nors ir ne visai tautiškų šaknų, greitmaistį. Tai: kepta duona, kibinai, čeburėkai, beliašai bei pyragėliai su kopūstais. Tačiau ar jis – sveikesnis už naujoviškuosius kebabus ar “McDonald’s” sumuštinius?

Įprasta – sveikiau?

Egzistuoja teorija, jog savos šalies maistas – net ir nelabai sveikas – yra artimesnis organizmui nei užsienietiškas. Remiantis šia dietologų teorija, tiesiog privaloma valgyti protėvių į genus “įkramtytą” maistą – tarkime, lašinius ar cepelinus mūsų, šiauriečių atveju.

Visgi Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Egle Kliukaitė prieštarauja šiai nuomonei: “Manau, kad apskritai kalbant apie maistą, pirmiausiai turėtume kreipti dėmesį į jo maistinę vertę ir teikiamą naudą sveikatai. Tad tikrai ne visada lietuviškas maistas gali būti sveikas, ypač jei dar ir nejuntamas saikas.”

Gydytojos teigimu, vengti reikia bet kokio riebaluose ruošto maisto – ar tai būtų kepta duona, ar čipsai, ar aliejaus kupinoje keptuvėje kepti kotletai: “Greitame maiste daug riebalų, kilokalorijų, druskos, tad valgant tokį maistą didėja širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, nutukimo atsiradimo rizika. Labai svarbu atkreipti dėmesį kaip maistas yra gaminamas. Jei norime sveikiau maitintis, turėtume vengti bet kokio riebaluose ruošto maisto.”

Lietuviškas ar kiniškas: greitas maistas yra greitas maistas

E. Kliukaitė čia neišskiria nei lietuviško, nei užsienietiško, nei greito, nei “lėto” maisto. Svarbiausia, dietologės teigimu, yra jo sudėtis: “Moksliniais tyrimai įrodytą jog sočiųjų (dar vadinami "blogieji" riebalai) riebalų turintis maistas didina bendrą cholesterolio kiekį - didėja MTL (blogojo cholesterolio), mažėja DTL (gerojo cholesterolio) kiekis, be to kaitinant augalinį aliejų susidaro vadinami trans-riebalai, pastarieji dar labiau didina MTL ir mažina DTL cholesterolio kiekį. Tad, bet koks riebus maistas tikrai nėra naudingas mūsų sveikatai.”

Tad ir lietuviams įprasto greito maisto penketuką (kepta duona, kibinai, čeburėkai, beliašai bei pyragėliai su kopūstais) dietologė įvertino neigiamai. Net ir lietuviškoji kepta duona nėra naudinga lietuvio raciono dalis: “Iš išvardintų greito maisto variantų, galėčiau išskirti kibinus (ruošti orkaitėje su liesa mėsa (jautiena), paukštiena ar daržovėmis) ir nebent pyragėlius su kopūstais, jei pastarieji būtų iškepti orkaitėje be papildomų riebalų, visi kiti variantai tai riebaluose ruoštas maistas. Nors ir mano minėti variantai būtų priimtiniausi iš visų išvardintų, tačiau juos rekomenduočiau valgyti tikrai ne kiekvieną dieną.”