|
|
|
|
| Fotografavimo data: 2009-07-04 | Peržiūrėta: 5431 |
Tūkstantmečio dainų šventėje šeštadienis paskelbtas folkloro diena "Žemynėle, žiedkėlėle". Smagūs renginiai šurmuliavo Sereikiškių parke ir Vilniaus pilių teritorijoje.
Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės folkloro diena sostinėje tęsėsi iki pat vėlyvos nakties. Visi vilniečiai ir sostinės svečiai aštuntą valandą vakaro susirinko pasiklausyti koncerto „Saulutė rateliu tekėjo“, kuris susirinkusius svečius tarsi kvietė keliauti po istorinę Lietuvos praeitį.
Šeštadienis buvo paskelbtas folkloro diena "Žemynėle, žiedkėlėle". Renginiai vyko Sereikiškių parke ir Vilniaus pilių teritorijoje: ant Gedimino kalno buvo budinama Žemės atmintis, Katedros aikštėje buvo supilta Žemė Lietuva, vėliau pabaigos koncertas ir vakaronė - Sereikiškių parke.
Vilniaus Vingio parke įvyko tūkstantmečio dainų šventės moksleivių dainų dienos koncertas "Skambantys vaikystės sodai".
Šios šventės dalies rengėjai klausėsi kone visos Lietuvos moksleivių tam, kad atrinktų geriausius kolektyvus. Moksleivių dienoje dalyvavo maždaug 16 tūkstančių mokinių. Daugiausiai – pačių mažiausiųjų: net 6 tūkstančiai. Jie į Dainų šventę atkeliavo vienai dienai.
Penkias dienas Vilniuje vykusią šventę pirmadienį užbaigė jos kulminacija – Dainų diena. Į Vingio parką dainoms susirinko 14 tūkst. dalyvių.
Dainų diena prasidėjo dalyvių eitynėmis. Iš keturių miesto pusių į bendros eisenos pradžią prie Valdovų rūmų susitiko apie 10 tūkst. Dainų šventės dalyvių. Buvo atidengtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtas paminklas ir Valdovų rūmuose pakelta istorinė vėliava.
Po šių ceremonijų, stebint Lietuvoje viešinčių užsienio valstybių vadovų, pajudėjo Dainų šventės dalyvių eisena. Gedimino prospektu, aukštyn į Tauro kalną jie keliavo į Vingio parką, kuriame buvo atidengta Tado Gutausko skulptūra „Vienybės medis“.
17 val. Vingio parko estradoje prasidėjo Dainų dienos šventė „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“. Čia bendrame pasirodyme 14 tūkst. dalyvių atliko įvairias liaudies, lietuvių aukso fondo bei šiuolaikinių autorių dainas.
Sostinės Kalnų parke nuskambėjo dar vienas Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ koncertas. Šį kartą muzika renginio svečius džiugino projektas „Vario audra“.
Kartu su daugiau nei 50 pučiamųjų orkestrų Kalnų parko estradoje pasirodė apie 450 šokėjų. Pučiamųjų instrumentų muzika skambėjo ne tik instrumentaliai, bet ir su operos solisto Liudo Mikalausko balsu.
Koncerto pradžioje klausytojai taip pat galėjo išvysti teatrališką riterių kovą.
Dainomis ir šokiais, teatralizuotais senoviniais pasakojimais apie metų tėkmę ir dirbamus darbus, simbolius pasibaigė antroji jubiliejinės Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ diena. Sostinės Kalnų parko kalvelės buvo sėte nusėtos žmonėmis, visos sėdimos vietos užimtos – gausybė žiūrovų susirinko į parką tam, kad išvystų dainuojamą ir šokamą pasakojimą apie metus – taip atrodė ansamblių vakaro „Metai“ pradžia.
Didžiuliai iš visos Lietuvos į Kalnų parką susirinkę ansambliai pasakojo apie metus kaip apie metų laikų, darbų, švenčių ciklišką kaitą. Vakaras prasidėjo Kalėdų laukimui skirtomis ramiomis dainomis ir šokiais, o pasibaigė energingais ir archajinius laikus menančiais pasirodymais ir pasakojimais apie rugiapjūtę.
Dainų šventė į žaliausius Vilniaus kampelius, didžiausius parkus kvies iki pat pirmadienio, liepos 6-osios.
Žalgirio stadione sukosi ir kojas kilnojo daugiau nei aštuoni tūkstančiai šokėjų. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ renginys „Laiko brydėm“ stebino ne tik tautiniais šokiais ir kostiumais, bet ir modernizuota kultūros paveldo interpretacija.
Koncertą pradėjo giedamas Lietuvos himnas, kurį sekmadienio vakarą užtraukti buvo kviečiami visi lietuviai šalyje ir už jos sienų. Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai sklido ir iš išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpų, kuri nusprendė apsilankyti šokių dienos pagrindiniame renginyje.
Liepos 1-ąją, gražiausi sostinės parkai ir aikštės buvo kupini dainų ir gyvybės. Taip prasidėjo didžiausia ir gražiausia Lietuvos vardo Tūkstantmečiui skirta Dainų šventė „Amžių sutartinė“ - Katedros aikštėje vyko nemokamas koncertas „Pasveikinkim vieni kitus“.
Liepos 1-ąją, gražiausi sostinės parkai ir aikštės buvo kupini dainų ir gyvybės. Taip prasidėjo didžiausia ir gražiausia Lietuvos vardo Tūkstantmečiui skirta Dainų šventė „Amžių sutartinė“.
Šventės oficialiai prasidėjo tik vakarop, nors visą dieną Vilniaus gatvėse zujo tautiniais drabužiais apsivilkę žmonės, buvo pinami vainikai, o iš stadionų ataidėdavo pavieniai repeticijų garsai.
Dainų šventė buvo atidaryta renginiais Sereikiškių parke, Bernardinų ir Šv.Jonų bažnyčiose bei Katedros aikštėje, kartu pavadintais "Čia tūkstantį metų dabar". Programos atidarymą vainikavo koncertas Katedros aikštėje "Pasveikinkim vieni kitus".
Sereikiškių parke Vilniuje švenčiama šiltojo pusmečio pradžia – Gandrinės. Puoselėdama gražias senovines tradicijas, pavasario šventę surengė Lietuvos ornitologų draugija.
Balandžio 2 dieną Vilniuje švenčiama Fiziko Diena - "FiDi 43". Neatsiejama studentų šventės dalis – eisena. Fizikai kartu su žaliu Dinu Zauru keliavo pas filologes atsiprašyti už praeities nuodėmę - kad dinozauras prieš daug metų suvalgė vieną studentę. Fizikų dienų 43-ioji šventė prasidėjo ryte prie VU Fizikos fakulteto. Vėliau linksmybės tęsėsi atvykus šventė simboliui DInui Zaurui ir būrys studentų pajudėjo nuo Seimo iki filologių buveinės.
Tradiciškai sostinės Verkių rūmų parke buvo paminėtos JAV Nepriklausomybės metinės. Daugiau nei tkstantis kviestinių svečių rinkosi į saulės nutviekstą parką vilkėdami Amerikos simboliais puoštus drabužius, laikydami rankose Amerikos vėliavėles. JAV Nepriklausomybės diena, kaip ir kasmet, Lietuvoje buvo švenčiama pagal amerikietiškas tradicijas. Vakaro svečius sutiko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras, po iškilmingos JAV ambasados jūrų pėstininkų vėliavų pakėlimo ceremonijos šventės dalyvius sveikino JAV ambasadorė Anne E. Derse ir Amerikos prekybos rūmų valdybos pirmininkas R. Vizgirda.
Danguje blyksinčiais fejerverkais, keptu paršeliu ir skambia Kauno choristų daina buvo pristatyta Didžiųjų Joninių švent, pretenduojanti į Tūkstantmečio Joninių vardą. Idėjiniu šventės projekto autoriumi tapęs prodiuseris Raigardas Tautkus išreiškė viltį į Vilnių susigrąžinti Jonines ir gražias šventės tradicijas. Maestro D. Katkus prieš konferenciją išnaršęs ne vieną papartyną Vingio parke, tikino, jog magišką žiedą ras kiekvienas panorėjęs.
Vingio parke Vilniuje vyko partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. 600 kariuomenės metų – nuo šiandienos iki Žalgirio mūšio, kurio jubiliejus šiemet minimas, – atsispindėjo įvairiuose renginiuose: teatralizuotoje šachmatų partijoje, Vytauto Didžiojo pasirodyme ir Žalgirio mūšio inscenizacijoje.
Palangoje vyko šventė visai šeimai „Palangos Stalas 2009“. Jos metu surengtas pirmasis žuvies barbekiu čempionatas. Prie ilgo, vaišėmis nukrauto stalo, varžėsi penkios palangiškių, klaipėdiečių, kauniečių ir vilniečių komandos. Dalyviai turėjo paruošti po šešias žuvies užkandžio ir pagrindinio patiekalo porcijas. Į šventę sugužėjo kone visa Palanga ir dar būrys svečių. Renginiu miestas pažymėjo Tarptautinę turizmo dieną ir paskelbė rudens sezono pramogų startą.
Nuotraukos (15x21 cm) spausdinimas - tik 
18
ZEBRA redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite ZEBRA redakciją apie netinkamus komentarus.